2011 m. rugpjūčio 19 d., penktadienis

liūdesio pyragas gražiame sapne

Kodėl kartais sapnuoju tai apie ką prieš užmigdama tikrai negalvoju? Lyg mano pasąmonė man šauktų,jog tau patinka šis vaikis,tik tu to balsu nedrįsti prisipažinti. Iš ties man nepatinka tokie sapnai,aš juose tada būnu tokia laiminga. Visada kai sapnuoju,kai kažkieno rankos mane apkabina jaučiuosi taip gerai,šypsausi ir net šokinėju kaip noriu visiems papasakoti. Dabar taip labai keistai jaučiuosi,jaučiu kaip viduje kažkas šokinėja,bet man nėra nei mažiausios minties kažką keisti ar daryti. Neturiu jokio iniciatyvinio noro imtis kažko pirma. Nes tiesą sakant, nenoriu ir svaigti,visai nenoriu gadinti sau nuotaikos dabar,nes jei nėra,tai nėra,bus veliau..kada nors. Nes imu suprasti,jog esu ta mergina,kuri meilės sulauks ir galbūt gaus tik pasprukus iš namų jau,kai imsiu kurti savo nuosavą gyvenimą ir nebereiks gyventi su tėvais..galbūt tada,kur kažkur bus daugiau žmonių surasiu tai ką pamilsiu. Visai kažkaip nesinori,kad šitas įrašas gautųsi toks naivokas ir kupinas kažkokių beviltiškų minčių,bet tuo pačiu ir labai noriu pasakyti ką galvoju.. O grįžtant prie to sapno,tai vis dar jaučiuosi kažkokia apdususi,iš vienos pusės buvo nuostabu,kai sapnuoji,kad esi mokyklos valgykloje,čia labai daug žmonių ir nežinau kodėl sėdžiu prie staliuko netoliese jo..net matau,kad į mane nekreipia dėmesio,todėl tą patį bandau daryti ir aš.. tuo metu,mes visi kažką ten galvojome,kalbėjome..ir nežinau kaip bet staiga jis prisėda šalia manęs,taip visai visai arti,kad aš net netyčia savo rankas padedu ne ant savo kelių,o ant jo..ir žinot,kai tie sapnai visada būna tokie nelogiški,ir rodosi,kad trūksta kažkokių detalių,tai štai mes elgiamės kaip draugai,o dar geriau jis net savo galva padeda man ant peties klausdamas ar neprieštarauju..o vėliau,vėliau dar gražiau. Visiškai nekenčiu tokių sapnų,nes jie tik verčia galvoti apie dalykus kurių niekada nebus. Pykstu ant savęs už tai,kad kažkaip sugebėjau vėl įsileisti tą žmogų į savo mintis..ir gražiausia,kad visai greit sutiksiu jį vos ne kasdien. Beprotnamis kažkoks. Jaučiuosi it maža mergaitė,kuri verkia negavusi saldainio. Ir iš tikro,argi tie sapnai nėra tokie šelmiški,nes tarkim man atveju,tai tikrai nėra pirmas sapnas susijęs su šituo žmogumi,bet kai ir jo nepažįstu,tačiau būdama kažkur netoliese jaučiu turinti kažką bendro,kažkokią praeitį,nors tai tebuvo tik sapnai,o jis ir toliau lieka nepažįstamasis.
Žmonės,gelbėkit mane ką.. Aš dovanoju savo mintis,o jeigu ir norit galit ir pirkti jas. Tik prašau pasiimkit tas, kurios truputį liūdina.

5 komentarai:

  1. ei:) žinai, pasakysiu taip: pamatysi, kaip gyvenime atsitiks taip, kaip niekada nesitikėjai. Ir liūdėti neverta. Asmeninė patirtis:)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Žinai, žmogui juk negali visad nesisekt:) Tikrai bus prašviesėjimas meilėje! Aš tikiu, tikim kartu:>

    AtsakytiPanaikinti
  3. Ačiū už palaikymą. Tikrai laikausi,ir manau,kad kartais čia tik apimančios silpnumo minutėlės. :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Nuostabiai rašai, tikrai turi talentą :)

    www.intoindigo.blogspot.com

    AtsakytiPanaikinti
  5. Net suprunkščiau perskaičiusi. Tikrai taip nemanau,bet dėkui :)

    AtsakytiPanaikinti