2011 m. liepos 5 d., antradienis

karštas šokoladas

Kaip džiaugiuosi,kad vakar čia nieko taip ir nebeparašiau,nes matyt savo nekokiomis nuotaikomis būčiau užkrėtusi visus. Šiandien jaučiuosi gerai. Nors ir vakar nebuvo bloga diena,o bemaž itin smagi. Tačiau vakarą aptemdė ilgėsys mažojo nenaudėlio,kurį prižiūrėjau atostogaudama Kaune. Bet žinokit,grįžusi supratau,kaip gera turėti laisvės,kuri tavęs nė kiek neribotų,nes už kampo niekas nerėks ar nešauks,kad nebūnu namie,priešingai,tik pasidžiaugs. Ir tas toks keistas jausmas grįžus namo,esi tarsi įstatytas į rėmus,kurie tave varžo,tu vis nori išlipti,o jie rodosi didėja ir tave spaudžia. Tokiomis laisvės akimirkomis aš itin mėgaujuosi,nors visi mano,kad man nuobodu,nėra kas veikti,tačiau o mano siela šokinėja kažkur ant debesų,nes namai slegia,o kitur jaučiuosi gerai.Aplink žmonės ir veikla,o namuose virstu tingine,ir neturiu kas veikti. Tokiomis dienomis aš dar labiau įsitikinu,kad mano vieta ne čia,tikrai ne čia.


ir kaipgi aš galiu nemylėti šito mažo stebuklo?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą