2011 m. liepos 10 d., sekmadienis

cinamono šaukšteliu


Sako,kad daug lengviau yra noulaifinti,negu gyventi gyvenimą,kurį gali susidėlioti kaip panorėjęs ir,kad labai daug priklauso tik nuo tavo veiksmų. Atrodo,kad įrodytum,jog gyveni galėtum net nuo tilto nušokti ar nuogas gatve praeiti,bet ką tuo pasieksi? Kam žemintis,kad kažkokiam akis baigiančiam išvarvinti, anapus ekrano, įrodytum,jog gyveni? Gi labai daug priklauso nuo to ką tu nešioji savyje,savo širdelėj ir ką tu jauti,ir ką tu supranti,kad tai svarbiausia tau,o ne kažkam kitam,prieš ką galėtumei pasipuikuoti.Bet pernelyg daug žmonių to nesupranta. Gal kartais ir aš. Juk kartais sėdžiu visą dieną namie,nes kaip sakau nėra kas veikti,bet iš tikro tai tiek daug galimybių,kodėl jomis aš nesinaudoju? Sėsk,mergyt,ant dviračio ir pirmyn per visą miestą,bet tada galvoje išnyra balsas kuris mane stabdo,juk jeigu viena,tai be ryšio,pagalvos,kad draugų neturiu ir atrodysiu,kaip durnelė,o jeigu dar ką pažįstamą sutiksiu. Nemėgstu savęs už tokias mintis,nes nepatinka man taip. Vis dažniau pagalvoju iš kur pas mane tokios mintys,toks nepasitikėjimas ir kuklumas. Mano mama būdama mano metų naktimis pro langą išlipdavo ir išeidavo su draugėm..sakydavo,kad eina į mokyklą,o atsidurdavo Palangoje arba kur prie ežero. o aš?.. Mano tėtis irgi nebuvo pats didžiausias angelėlis vaikystėje..O pas mane taip viskas kitaip,atrodo,kad aš norėčiau,bet mane stabdo,baimė,pareiga.. Imu bijoti,kad jeigu ir taip neatrodo,tai pernelyg greit augu vidumi,senstu galų gale,ir požiūris rodos,kaip pas seną bobutę kartais.

Ai,bučiuoju.

6 komentarai:

  1. Jei norėsi kurią naktį paslampinėti, tikrai atminsiu iki Tavo namų su dviratuku.:) visai netoli.:)

    AtsakytiPanaikinti
  2. arba galėsim pasivažinėti.aš irgi turiu dvirati. ačiū : )

    AtsakytiPanaikinti