truputuką ruduo liūdesiu dvelkia

Jaučiu jau darganotas rudens rankas ant savo pečių. Gražu. Man iš dalies patinka ruduo,šiais metais jis man nevaro nevilties ar depresijos,o manau turėtų. Šį rudenį aš mąstau,jog tai paskutinis mokyklinis ruduo. Ir tai labai gražus ruduo. Galėčiau žiūrėti ir žiūrėti į tuos raudonai/geltonai/žaliai/rudus medžius. O kai saulė juos apšviečia tai visai jau,pasakiškai atrodo. Šiuo metu turėčiau mokytis,skaityti Vaičiulaičio 'Valentina" tačiau to nedarau.. Aš visad viską pasilieku paskutinei dienai,dar prieš kokias tris savaites sakiau sau,jog pradėsiu skaityt,o to nedarau,ką gi esu kvaila,matyt. Taip pat rudenį,kaip ir pavasarį man reikia meilės. Aš nežinau kodėl,aš nemoku to jausmo žodžiais apibūdinti,bet man reikia. Aš vis dar laukiu,žinau esu jauna ir tikrai kažkada kažką turėsiu,bet kartais tas noras būna didesnis už viską,kartais naktimis pabundu nuo gražių sapnų,kuriuose esu mylima,tokie sapnai labai super,bet tuo pačiu ir liūdna darosi. Aš nemanau,jog yra žmogus,kuris tai suprastų,bent jau artimas žmogus,nes nekalbu apie tuos kurių nepažįstu. Kai ilgą laiką esi vienišas ir į tas meiles seiles imi žiūrėti kitaip,nesupranti daugybės dalykų,bet žinai itin daug kas susiję su vienišumu. Jokiu būdu aš čia nesiskundžiu,tiesiog bandau paaiškinti. Kai pergalvoju savo gyvenimą(pasakiau it senulytė) ir visus žmones sutiktus jame,darau išvadą,aš viena tokia visų jų tarpe,rimtai. Mano visi beveik draugai ir draugai ir pažįstami turi antrąsias puses,arba yra turėję,aš žinau,jog daugelis pagalvos,kad tu džiaukis,jog saugai save kažkam/tam vieninteliam,aš nekalbu apie seksą,aš kalbu apie emocinį ryšį vadinamą meile,pasidaro liūdna. Įdomu,kaip žmonės reaguotų,jei sakyčiau,kad esu nebučiuota? Kažkaip aš tuo nesididžiuoju,bet gal vertėtų. Su žmonėmis apie tokius reikalus nereiktų kalbėti gal? Neesmė. Esmė tame,jog esu per daug pasimetus. Ir dar,norėčiau prasukti laiką į priekį, Pavyzdžiui,metams į priekį. Šiandien skaityti taipogi nepradėsiu,o kaip nervina jau. Todėl,kad per tv greit rodys kažkokį filmą ir aš kažkodėl turiu noro jį pasižiūrėti. o šiaip,žmonės,drąsos jums,kaip ir man aišku. Nes šią savaitę,kad ir kiek kartų jį sutikčiau,bandysiu šyptelt. Bučkis