Iš tikro,tai dabar yra ramu. Ir gerai,manau aš. Nes nei skauda širdies,nei ji džiaugiasi. Iš ties,pabandžiau aš,bet nežinau,jokių rezultatų nesulaukiau,o supratau,kad jei žmogaus nedomini,juk nepriversi jo tave mylėt. Aišku,gal kas nors ir būtų kitaip,jei aplinkybės būtų kitos,bet nėra. Nesigailiu aš,net keista. Aišku,kažkoks virpuliukas mažas išlieka susidūrus akis akin,bet gal nebetoks? Kai savaitę laiko nemačiau (aš neskaičiuoju dienų,man tiesiog taip gaunasi) tai buvo dar ramiau,pamiršau net,kad toks žmogus iš vis egzistuoja.
Bet jei rimtai,aš visai ne apie tai. Aš tiesiog laukiu,nežinau ko,gal kažko geresnio nei dabar,gal kažko. Aš negaliu skųstis,nes tai būtų tiesiog kvaila,bet kažin ar bent vienas iš mūsų turi tai,ką nori turėti (nekalbu apie materialius dalykus)
šiandien tiesiog sunku kalbėti.
mintys nerišlios
o čia lieka ir truputį paslapties
ir čia gal aš sveikstu po truputį
Bučkis
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą